Vienas dažniausių pažadų, kuriuos šiandien girdime apie dirbtinį intelektą, skamba maždaug taip:

„Prijunkite AI prie savo dokumentų, ir jis atsakys į visus vartotojų klausimus.“

Technologiškai tai įmanoma, tačiau praktikoje dažnai paaiškėja, kad vien prijungti daugybę dokumentų neužtenka.

Kodėl?

Nes dokumentai nėra žinios. Dokumentai yra informacijos šaltinis. Žinios atsiranda tada, kai aišku:

  • kuri informacija svarbi;
  • kaip ji susijusi tarpusavyje;
  • kokiame kontekste ji naudojama;
  • kokį sprendimą žmogus bando priimti.

Dažnai organizacijos turi tūkstančius dokumentų, bet dokumentuose nebūtinai yra aiškus atsakymas:

  • kuris iš jų yra pagrindinis;
  • kuri versija galiojanti;
  • kokie procesai pasikeitė;
  • kokie terminai skirtinguose skyriuose reiškia tą patį.

Tokiu atveju AI daro tai, ką gali geriausiai: jis ieško tikėtiniausio atsakymo pagal turimą informaciją. Vis dėlto jis negali išspręsti informacijos chaoso, kuris organizacijoje egzistavo dar gerokai prieš atsirandant AI.

Būtent čia prasideda didžioji AI projekto dalis. Ji nėra nei stebuklingų promptų rašymas, nei skirtingų modelių lyginimas. Dažniausiai tai – organizacijos žinių, dokumentų ir procesų tvarkymas.

Praktikoje vien modelio pakeitimas kitu dažnai duoda tik nedidelį kokybės pokytį, tačiau geriau sutvarkytos organizacijos žinios gali pastebimai pagerinti atsakymų kokybę ir stabilumą.

Reikia suprasti:

  • kokių klausimų vartotojai iš tikrųjų klausia;
  • kokius sprendimus jie priima;
  • kokios informacijos jiems tam reikia;
  • kaip ši informacija turi būti pateikta.

Kartais paaiškėja, kad užtenka kelių gerai sutvarkytų dokumentų, kartais reikia standartizuoti duomenis, o kartais reikia pakeisti patį procesą. Tik tada AI pradeda veikti taip, kaip buvo tikėtasi.

Taisyklė, kurią verta prisiminti

Jei norite sukurti AI asistentą, kuris patikimai atsakinėtų į klausimus apie jūsų organizaciją, pirmiausia reikėtų galvoti ne apie modelį, o apie pačias žinias.

Mano praktinė taisyklė paprasta:

Jei žmogui būtų sunku susigaudyti jūsų dokumentuose, greičiausiai sunku bus ir AI.

Žinios turėtų būti organizuotos panašiai kaip gera knyga ar kokybiška dokumentacija – aiški struktūra, nuosekli terminija, logiškas informacijos išdėstymas ir kuo mažiau pasikartojimų ar prieštaravimų.

Vien prijungti aplanką su šimtais ar tūkstančiais dokumentų dažnai neužtenka. Ypač tai pasijunta tada, kai atsakymui reikalingas signalas yra išsklaidytas per kelis tarpusavyje nesusijusius dokumentus. Tokiais atvejais modeliui tenka pačiam nuspręsti, kaip šią informaciją sujungti į vieną atsakymą. Kartais jam tai pavyksta puikiai, kartais – ne. Todėl atsakymai tampa mažiau stabilūs ir sunkiau prognozuojami.

Kitaip tariant, dokumentai savaime nėra žinių bazė. Žinių baze jie tampa tik tada, kai informacija yra sąmoningai struktūrizuota taip, kad ją galėtų suprasti ne tik žmogus, bet ir AI.

Todėl diegiant AI dokumentų kiekis retai yra didžiausias privalumas. Daug svarbiau yra tai, kaip organizacijos žinios sutvarkytos.

Didžiausia AI transformacijos dalis vyksta dar prieš parašant pirmąją užklausą modeliui. Ji vyksta tada, kai organizacija susitaria, kokios žinios iš tikrųjų yra svarbios, kaip jos turi būti aprašytos ir kaip jos bus naudojamos priimant sprendimus.

Tuomet AI tampa ne stebuklingu atsakymų generatoriumi, o patikimu pagalbininku. AI dirba ne su dokumentais, o su organizacijos žiniomis, kurių kokybę vis dar lemia ne modelis, o žmonės.